Ar saugus šulinių vanduo?
Šachtinių šulinių vandens kokybė nuolat kinta ir priklauso nuo aplinkos. Teršalai į šulinius patenka iš laukų, daržų, tvartų, lauko tualetų. Vienas iš tokios veiklos padarinių – azoto junginiai gruntiniame vandenyje: nitratai ir nitritai. Dirvožemyje jie susidaro oksiduojantis organiniams bei neorganiniams azoto junginiams ir susikaupia paviršiniuose dirvos sluoksniuose. Į šulinius gruntinis vanduo patenka iš pirmojo nuo žemės paviršiaus vandeningojo sluoksnio.
Užterštas cheminiais junginiais vanduo gali neturėti specifinio skonio, kvapo ir spalvos:
Nitritas ir nitratas užterštas vanduo neturi specifinio kvapo, skonio ar spalvos. Didesni šių junginių kiekiai ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento ir išsivysto methemoglobinemija, vadinamasis „pamėlusių kūdikių“ sindromas.
Labai svarbūs parametrai, apibūdinantys bendrą šulinio vandens būseną, yra permanganato indeksas ir savitasis elektros laidis. Pirmasis parodo bendrą užterštumą organinės kilmės teršalais, antrasis – užterštumą įvairiomis druskomis. Taip pat ne mažiau svarbus yra geriamojo vandens pH. Mūsų organizmui reikalingas šarminis vanduo, kurio pH yra nuo 6,5 iki 9,5.
Kodėl pavojinga vandens mikrobiologinė tarša?
Žmogui išgėrus vandens, užteršto patogeniniais mikroorganizmais, gali pakilti temperatūra, atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Virinant vandenį mikrobai žūsta, tačiau, jei šulinių vanduo užterštas chemine tarša, tai nei virinimas, nei filtravimas buitiniais filtrais cheminių medžiagų iš vandens nepašalina. Net ir išvalius šulinius, vėl į juos gali pritekėti nitratais ir nitritais užterštas vanduo.
Šulinio vandens tarša dažnai plika akimi nematoma ir niekaip nejaučiama, tačiau vis dėlto yra. Jo tikrąją kokybę gali atskleisti tik laboratoriniai tyrimai. Specialistai rekomenduoja gyventojams bent kartą ar du kartus per metus išsitirti šulinių vandenį.
Šulinio vandens kokybei įvertinti rekomenduojama atlikti mikrobiologinius bei cheminius tyrimus:
Mikrobiologiniai tyrimai: Žarninių lazdelių (E. Coli) skaičiaus nustatymas, žarninių enterokokų skaičiaus nustaymas.
Cheminiai tyrimai: Amonis, nitratų kiekis, nitritų kiekis, savitasis elektros laidis, geležies kiekis, permanganato indeksas, pH, bei eilę kitų rodiklių.