Šulinio ir gręžinio vanduo

Norėdami įvertinti savo šulinio ar gręžinio vandenį, turime ištirti jį laboratorijoje.

Geriamas vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jeigu jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai.

Lietuva turi dideles gėlo požeminio vandens atsargas. Miestuose, daugiabučiuose vanduo tiekiamas centralizuotai, jo kokybė nuolat kontroliuojama. Deja, ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų, dažniausiai vienkiemių sodybose, kaimo gyvenvietėse, miestų pakraščiuose bei sodų bendrijose maistui, higienos reikmėms, gyvuliams girdyti vartoja individualių gręžinių ir šachtinių šulinių vandenį. Daugeliui atrodo, kad  nuosavame šulinyje turi būti geras vanduo, tačiau ne visada taip yra.

Vanduo sudaro 60–70 proc. suaugusio žmogaus kūno masės. Per savo gyvenimą žmogus išgeria apie 70 tonų vandens. Geriamasis vanduo yra gyvybiškai svarbus, bet, jei jis užterštas, gali tapti įvairių ligų priežastimi.

Ar saugus šulinių vanduo?

Šachtinių šulinių vandens kokybė nuolat kinta ir priklauso nuo aplinkos. Teršalai į šulinius patenka iš laukų, daržų, tvartų, lauko tualetų. Vienas iš tokios veiklos padarinių – azoto junginiai gruntiniame vandenyje: nitratai ir nitritai. Dirvožemyje jie susidaro oksiduojantis organiniams bei  neorganiniams azoto junginiams ir susikaupia paviršiniuose dirvos sluoksniuose. Į šulinius gruntinis vanduo patenka iš pirmojo nuo žemės paviršiaus vandeningojo sluoksnio.

Užterštas cheminiais junginiais vanduo gali neturėti specifinio skonio, kvapo ir spalvos:

Nitritas ir nitratas užterštas vanduo neturi specifinio kvapo, skonio ar spalvos. Didesni šių junginių kiekiai ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento ir išsivysto methemoglobinemija, vadinamasis „pamėlusių kūdikių“ sindromas.

Labai svarbūs parametrai, apibūdinantys bendrą šulinio vandens būseną, yra permanganato indeksas ir savitasis elektros laidis. Pirmasis parodo bendrą užterštumą organinės kilmės teršalais, antrasis – užterštumą įvairiomis druskomis. Taip pat ne mažiau svarbus yra geriamojo vandens pH. Mūsų organizmui reikalingas šarminis vanduo, kurio pH yra nuo 6,5 iki 9,5.

Kodėl pavojinga vandens mikrobiologinė tarša?

Žmogui išgėrus vandens, užteršto patogeniniais mikroorganizmais, gali pakilti temperatūra, atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Virinant vandenį mikrobai žūsta, tačiau, jei šulinių vanduo užterštas chemine tarša, tai nei virinimas, nei filtravimas buitiniais filtrais cheminių medžiagų iš vandens nepašalina. Net ir išvalius šulinius, vėl į juos gali pritekėti nitratais ir nitritais užterštas vanduo.

Šulinio vandens tarša dažnai plika akimi nematoma ir niekaip nejaučiama, tačiau vis dėlto yra. Jo tikrąją kokybę gali atskleisti tik laboratoriniai tyrimai. Specialistai rekomenduoja gyventojams bent kartą ar du kartus per metus išsitirti šulinių vandenį.

Šulinio vandens kokybei įvertinti rekomenduojama atlikti mikrobiologinius bei cheminius tyrimus:

Mikrobiologiniai tyrimai: Žarninių lazdelių (E. Coli) skaičiaus nustatymas, žarninių enterokokų skaičiaus nustaymas.

Cheminiai tyrimai: Amonis, nitratų kiekis, nitritų kiekis, savitasis elektros laidis, geležies kiekis, permanganato indeksas, pH, bei eilę kitų rodiklių.

Kur kreiptis, norint patikrinti šulinio/gręžinio vandens kokybę:

Apsilankykite mūsų puslapyje Paslaugos ir pasirinkite Vandens tyrimai, ten rasite kontaktus įmonių kur galite užsakyti vandens tyrimą.